Ar žinote, kad remiantis statistiniu tyrimu, darbuotojai darbo metu vidutiniškai 2 valandas lankosi socialiniuose tinkluose ir skaito savo asmeninį paštą; 2 valandas skaito ir rašo laiškus iš darbinio el. pašto, dar apie 1 valandą skiria kavos petraukėlėms ir pokalbiams su kolegomis. Taigi tiesioginiam darbui laiko lieka ne tiek jau ir daug... 

Todėl dažnas darbdavys imasi darbuotojų stebėjimo - įrengia vaizdo sekimo kameras ir įdiegia sistemas, stebinčias, kokias programas darbo metu naudoja darbuotojas ir kokiuose interneto puslapiuose jis lankosi. Bet ar tai legalu?

Vaizdo stebėjimas

Vaizdo stebėjimas įmonėse yra legalus, tačiau būtina laikytis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų. Pirmiausia reikia nustatyti tikslą, dėl kurio yra įrengiama stebėjimo sistema. Vienas tokių galimų tikslų - apginti įmonės turtą ir darbuotojų sveikatą.

Stebėjimo apimtis privalo būti ne didesnė, nei būtina. Pavyzdžiui, draudžiama stebėti persirengimo kambarius, wc, grožio procedūrų patalpas ir panašiai. 

Įmonėje įrengus vaizdo stebėjimo sistemą, būtina:

  1. Apie tai pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir užsiregistruoti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre;
  2. Matomoje vietoje pakabinti apie vaizdo stebėjimą įspėjančius ženklus ar užrašus;
  3. Parengti vaizdo stebėjimo tvarką ir su ja pasirašytinai supažindinti visus įmonės darbuotojus. Gauti darbuotojo sutikimą nėra būtina, svarbiausia informuoti ir turėti patvirtinimą, kad darbuotojas apie tai žinojo.

Darbuotojo stebėjimas

Dažniausiai darbdaviai naudoja dvi priemones:

  • užblokuoja nepageidaujamą turinį, pavyzdžiui Delfi, 15min, Facebook, Gmail, FTP ir pan. 
  • renka informaciją apie darbuotojo darbą įmonės kompiuteriu, t.y. stebi, kokias programas jis naudoja, kur naršo internete, kokius veiksmus atlieka. 

Pirmuoju atveju taip elgtis visada galima. Darbdavys laisva valia gali nuspręsti, kokios programos gali būti naudojamos darbo metu, o tos, kurios yra nepageidaujamos -  jas užblokuoti.  

Antruoju - tik išimtinais atvejais. Renkant informaciją apie darbuotojo veiklą darbo metu, būtina laikytis tų pačių taisyklių kaip ir įrengiant stebėjimo kameras, t.y. būtina turėti tokios darbuotojų stebėjimo sistemos tvarką, su šia tvarka pasirašytinai supažindinti visus darbuotojus ir informuoti anksčiau minėtas institucijas. 

Įdomu tai, kad užblokavus tam tikras programas, 76% darbuotojų į tai nekreipia dėmesio, iš jų 52% darbuotojų jomis pradeda naudotis savo telefone, 18% reaguoja neigiamai, o 6% palieka darbovietę. 

Ir pabaigai. Neteisėtai naudodami vaizdo stebėjimo sistemas ar neteisėtai stebėdami darbuotoją, galite sulaukti baudžiamosios atsakomybės iki 3 metų, administracinės baudos bei prievolės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Parengta remiantis advokatų kontoros COBALT ir Baltnetos komunikacijos seminaro medžiaga.