Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė dažniausiai šiuo metu pasitaikančių mokesčių vengimo schemų sąrašą. Šios schemos dažniausiai aptinkamos mokestinių patikrinimų metu ir yra būdingos įmonių grupėse.
Dažnai pasitaiko, jog akcininkai priima sprendimus, kurie yra naudingi jiems asmeniškai, tačiau ekonomiškai nėra palankūs konkrečiai grupės įmonei. Tokiais atvejais VMI šias operacijas pripažįsta kaip mokesčių vengimo schemas ir priskaičiuoja papildomus mokesčius. Jei įmonei pavyksta įrodyti, kad konkretus sprendimas buvo ekonomiškai pagrįstas ir naudingas ne tik akcininkams, bet ir pačiai įmonei, tokiu atveju papildomų pasekmių įmonei nekyla.
Dividendai ir paskolos
Viena iš schemų, kurią įvardijo VMI, tai dividendų ir paskolų sudengimas. Kaip pavyzdys pristatomas atvejis, kai Lietuvos įmonė, savo akcininkei užsienio bendrovei paskiria dividendus, tačiau jų nesumoka. Po dividendų paskyrimo yra pasirašoma paskolos sutartis, kuria remiantis užsienio bendrovė savo dukterinei įmonei suteikia paskolą.
Dividendai nėra sumokami motininei įmonei, o motininė įmonė faktiškai neperveda paskolos Lietuvos įmonei. Tačiau pagal paskolos sutartį, Lietuvos įmonė pradeda skaičiuoti palūkanas ir jomis mažina savo apmokestinamąjį pelną. Jeigu įmonė nesugeba pagrįsti, kodėl buvo atliktos šios operacijos, visos priskaičiuotos palūkanos yra pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais.
Pardavimas ir nuoma
Dažnai pasitaikantis atvejis, kai įmonė parduoda iki šiol savo veikloje naudotą turtą akcininkui, o po to tą patį turtą iš akcininko nuomoja. Tokiu būdu įmonė gali susimažinti pelno mokestį, nes ne retai ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra mažesnės, nei tokio turto nuomos sąnaudos.
Šioje situacijoje yra galimybė turtą perimti faktiškai nieko nemokant – jei jį pardavus yra sutariama mokėjimą išdėlioti per ilgesnį laikotarpį, šiuo būdu už turtą gautos nuomos pajamos yra sudengiamos su turto pirkimo skola ir po kelerių metų turtas „išperkamas“ už jį nieko nemokant.
Valdymo paslaugos
VMI labai akylai nagrinėja valdymo paslaugų pagrįstumą. Dažnu atveju, įmonės, kurios perka valdymo paslaugas iš kitų grupės įmonių, turi įrodyti, kad šios paslaugos joms yra būtinos ir nesidubliuoja su pačioje įmonėje vykdomomis funkcijomis.
Kalbant apie dideles įmonių grupes, tokias valdymo paslaugas nėra sudėtinga pagrįsti motyvuojant tuo, kad didelės grupės savo procesus centralizuoja siekdamos mažinti grupės sąnaudas. Tačiau, kai tokios valdymo paslaugos yra teikiamos mažesnėse įmonių grupėse arba tarp dviejų susijusių įmonių, surasti įrodymų, kad jos yra būtinos, kartais gana sudėtinga.
Sandoriai tarp asocijuotų asmenų
VMI taip pat domina sandoriai tarp asocijuotų asmenų, nes dažnu atveju, jų tarpusavio sandorių kainos neatitinka rinkos sąlygų. Jeigu mažesnėmis nei rinkos kainomis prekiaujama su užsienyje esančiomis asocijuotomis įmonėmis, didesnis pelnas ir nuo jo mokamas pelno mokestis mokamas ne Lietuvoje, o užsienio valstybėje. Manipuliuojama ne tik prekių kainomis, tačiau ir paskolų palūkanomis, kurios neatitinka rinkos sąlygų.
Daug Lietuvos įmonių, kurios vykdo sandorius su susijusiomis įmonėmis užsienyje ir dar neturi tvarkingos asocijuotų asmenų kainodaros politikos, rizikuoja sulaukti VMI dėmesio ir galimų mokestinių patikrinimų.
Skirtingi apmokestinimo tarifai
VMI nagrinėja sandorius tarp Lietuvos įmonių ir įmonių, kurios veikia palankesnėje mokesčių aplinkoje ar taiko lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Šioje situacijoje yra tikrinama, ar įmonė, kuri turi teisę mokėti mažesnį pelno mokestį, nepagrįstai nepadidina savo prekių kainos, taip siekdama pelną palikti toje įmonėje, kurioje pelno mokestis būtų mažesnis.
Akcijos perkamos iš paskolos
Dažnai pasitaiko atvejų, kai grupės įmonė už paskolą įsigyja turto ar kitos grupės įmonės akcijų. VMI šie sandoriai atrodo įtartini, nes jie atliekami siekiant naudos akcininkams, o ne atsižvelgiant į įmonės interesus.
Kaip pavyzdys pateikiamas atvejis, kai grupės įmonė iš motininės kompanijos įsigijo susijusios įmonės akcijų, o vietoj apmokėjimo buvo sudaryta paskolos sutartis. Šiuo būdu įmonė įsiskolino savo motininei kompanijai ir pradėjo mokėti palūkanas, kurios mažino jos apmokestinamąjį pelną. VMI nustatė, kad kitos bendrovės akcijų įsigijimas nebuvo ekonomiškai pagrįstas, todėl ir paskolos suteikimo sandoris buvo naudingas ne pačiai įmonei, o tik grupės akcininkams.
Kaip rašėme anksčiau, VMI pozicija mokestinių patikrinimų metu griežtėja, dažniausiai mokesčių planavimas pirmiausia yra traktuojamas kaip mokesčių vengimas, kol neįrodoma kitaip. Daugiau apie mokesčių patikrinimus galite skaityti straipsnyje „VMI patikrinimai ir jų tendencijos“.